TEISINIAI ASPEKTAI

Seksualinė prievarta ginkluoto konflikto metu yra karo nusikaltimas. Norint patraukti kaltininką atsakomybėn, būtina apie tai pranešti.

Pagal Bendrąją rekomendaciją Nr. 35 (2017) dėl smurto prieš moteris dėl lyties, atnaujinančią Bendrąją rekomendaciją Nr. 19 (CEDAW/C/GC/35, p. 16) pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 7 straipsnio 1 dalies g punktą, 8 straipsnio 2 dalies b punkto xxii papunktį ir 8 straipsnio 2 dalies e punkto vi papunktį kai kurios smurto prieš moteris dėl lyties formos gali būti laikomos tarptautiniais nusikaltimais (pavyzdžiui, išžaginimas, seksualinė vergovė, priverstinė prostitucija, priverstinis nėštumas, priverstinė sterilizacija ar bet kokia kita panašaus sunkumo seksualinio smurto forma).

Seksualinis smurtas Ukrainoje naudojamas kaip karo ginklas. Šių baisių nusikaltimų aukoms reikia visokeriopos paramos, įskaitant profesionalią ir tinkamą teisinę pagalbą ir atstovavimą. Teisininkai gali atlikti labai svarbų vaidmenį suteikiant seksualinį smurtą patyrusiems asmenims daugiau teisių ir padėti išvengti pakartotinio jų traumavimo teisminio proceso metu.

Toliau išvardytuose tarptautiniuose dokumentuose nustatomi teisiniai ir politiniai pagrindai, reglamentuojantys valstybės įsipareigojimus spręsti seksualinio smurto problemą:

• Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW) ir Bendroji rekomendacija Nr. 35 dėl smurto prieš moteris dėl lyties, kuria atnaujinama 2017 m. liepos 14 d. priimta Bendroji rekomendacija Nr. 19 (CEDAW/C/GC/35);

• Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK);

• Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija); Ukraina yra CEDAW, EŽTK ir Stambulo konvencijos šalis.

Ukraina yra CEDAW, EŽTK ir Stambulo konvencijos šalis.

KOKIAS ĮSTATYMŲ NUMATYTAS TEISES TURI SEKSUALINĮ SMURTĄ PATYRUSIOS AUKOS?

1. Tinkama pagalba aukoms/nukentėjusiesiems

"Nukentėjusiesiems turėtų būti teikiamos tinkamos apsaugos ir paramos paslaugos."[1]

"Valstybės, šios Konvencijos Šalys, turėtų įsteigti arba remti smurto šeimoje, išžaginimo, seksualinės prievartos ir kitų smurto dėl lyties formų aukoms skirtas paslaugas, įskaitant prieglaudas, specialiai apmokytus sveikatos priežiūros darbuotojus, reabilitaciją ir konsultavimą."[2]

2. Nediskriminacinės teisminės procedūros - pagarba aukų neliečiamumui ir orumui

"Valstybės, šios Konvencijos Šalys, turėtų užtikrinti, kad įstatymais prieš smurtą ir prievartą šeimoje, išžaginimą, seksualinę prievartą ir kitokį smurtą dėl lyties būtų užtikrinta tinkama visų moterų apsauga ir gerbiamas jų neliečiamumas bei orumas."

"Užtikrinti, kad visos teisinės procedūros, susijusios su išžaginimu ir kitais seksualiniais nusikaltimais, būtų nešališkos ir sąžiningos, o ne paveiktos išankstinių nuostatų ar stereotipinių lyčių sampratų."[3]

"Užtikrinti, kad visos teisinės procedūros, apsaugos ir paramos priemonės bei paslaugos, susijusios su aukomis ir (arba) nukentėjusiaisiais, gerbtų ir stiprintų jų savarankiškumą."[4]

3. Mokymai valstybės pareigūnams apie lyčių lygybę

"Kad Konvencija būtų veiksmingai įgyvendinta, būtina rengti teismų ir teisėsaugos pareigūnų bei kitų valstybės pareigūnų mokymus, kuriuose būtų atsižvelgiama į lyčių lygybę".[5]

4. Specialios priemonės karo metu

"Karai, ginkluoti konfliktai ir teritorijų okupacija dažnai lemia padidėjusią prostituciją, prekybą moterimis ir seksualinę prievartą prieš moteris, todėl reikia imtis specialių apsaugos ir baudžiamųjų priemonių."[6]

Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad valstybės, Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) šalys, privalo užtikrinti ir palaikyti pagarbą seksualinio smurto aukų privačiam gyvenimui ir asmens neliečiamumui baudžiamajame procese. Tai apima:

• Baudžiamosiose bylose seksualinį smurtą patyrusių asmenų nekaltinti aukų ir nevykdyti antrinės viktimizacijos[7]

• Užtikrinti, kad seksualinio smurto aukos nepatirtų papildomo streso ir psichologinės traumos dėl valdžios institucijų požiūrio trūkumų viso baudžiamojo proceso metu[8]

[1] JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, "CEDAW bendroji rekomendacija Nr. 19: smurtas prieš moteris" A/47/38 (1992 m. liepos 29 d.), 24 dalies b punktas.

[2] Ibid.

[3] JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, Komunikatas Nr. 18/2008, Vertido prieš Filipinus, CEDAW/C/46/D/18/2008 (2010 m. rugsėjo 22 d.), 8.9 dalies b punktas.

[4] JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW), "Bendroji rekomendacija Nr. 35 dėl smurto prieš moteris dėl lyties, atnaujinanti bendrąją rekomendaciją Nr. 19" CEDAW/C/GC/35 (2017 m. liepos 14 d.), 31 punkto b papunktis.

[5] JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, "CEDAW bendroji rekomendacija Nr. 19: smurtas prieš moteris" A/47/38 (1992 m. liepos 29 d.), 24 dalies b punktas.

[6] Ibid, para 16.

[7] J. L. prieš Italiją (sprendimas), EŽTT, bylos Nr. 5176/16 (2021 m. gegužės 27 d.), žr. .

[8] M.C. prieš Bulgariją (sprendimas), EŽTT, bylos Nr. 39272/98 (2003 m. gruodžio 4 d.).